Pr. ug. C
klasės
svetainė
TĖVELIAMS
Tėvelių dėmesiui
Jau sulaukėme pavasario. Vis dažniau šildys saulytė, šypsosis Jums ir vaikučiams ir viliojančiai kvies į lauką. Tam, kad būtume saugūs reikia žinoti taisykles. Taigi kasmet kovo mėnesį mokykloje oprganizuojamas "Šviesoforo" konkursas, kurio metu išsiaiškinama, kurie mokinukai moka saugiausiai elgtis gatvėje bei šalia jos. Šie metai ne išimtis. Todėl pateikiu dokumentus, kuriuose galite rasti viską, kas būtina žinoti Jūsų vaikams - pirmokėliams.
Kadangi kai kuriems vaikučiams dar ne visada sekasi perskaityti savarankiškai jiems praverstų ir tėvelių pagalba. Kovo antroje pusėje klasėje
surengsime atranką, kurie vaikučiai atstovaus klasę mokykloje, o galbūt pasiseks ir patekti į tarpmokyklinį "Šviesoforo" konkursą.
Būkite žvalūs, atidūs ir saugūs. Sėkmės.
Norėdami atsidaryti dokumentą spauskite ant mėlynojo žodelio „Download"
Skaidrėse pateikti ženklai, kuriuos turi mokėti 1 -4 klasių mokinukai. Galbūt vaikams bus įdomu pasižiūrėti, tačiau mokytis turi tik tuos ženklus, kurie nurodyti pirmajame dokumente
Norintiems savo vaikams pagelbėti rašyti be klaidų
| Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide. Sakinio pabaigoje dedame tašką. | |
|
1. Ona, imu, ima, namo, mama. Ola, mala, tarė, gylė, turi, mojo, bala, jojo, dūda, puvo. 2. Jaunutė, Mamutė, sesutė, dūdelė, zylutė, mažutė. Tėvynė, rūtelė, mokinė. 3. Man senelė pina kasą. Lėkė mažytė zylutė. Žydi mėlyna žibutė. 4. Takelis, medelis, šepetys, gyvulys, ešerys, erelis, šakelė. Lokys, oras, saulė. |
Dviskiemeniai žodžiai:
1. Dūmė, kala, myli, lėlė, gilė, ožys, pupa. Supo, Zita, vaga, puvo, tylu, rišo, kasė.
Yra, Ima, ūžė, basa, bala, tavo, mano, tupi, teta, šoko, matė, maža.
2. Pamoka, mašina, gerutė, laputė. Lina, saulutė, katytė, voverė, vasara.
3. Mes mokomės rašyti. Laputė nubėgo toli. Senelis sekė pasaką. Katytė tupi.
4. Lina sėmė. Tėtis ėmė. Nora šoka. Naktis. Mano mama. Sava duona.
Ilgieji ir trumpieji balsiai:
1. Lupa, lūpa, rupi, rūpi, upė, ūžė, musė, rūta, lūžo, pusė.
2. Tupi, mūkė, šūvis, durys, mūras, malūnas, pupa, sula, kūlė.
3. Medus, mūras, nurūko, nutūpė, nulūžo, duris, šukos.
4. Mama rovė linus. Ganys kala snapu. Teka sula. Tavo katė tupi. Jis guli.
Senelis pasodino pupas. Mes bėgam taku. Teka ramus ūpelis.
Miega visi. Sunku būti geram.
Genys - miško kalvis. Jis kalė pušies žievę. Rado kirmelytę.Sulesė. Kaip skanu!
Bėgo ožka per mišką. Bėgo ir suklupo. Vienas ragas kėpso. Visi vaikai vėpso.
Miške tamsu. Teka ramus upelis. Vandenėlis garma. Bėga maža pelytė. Tik nuo šakos pelėda plast!
Vakare varlytės kurkė. Skambėjo visas slėnis. Tik staiga gandras suklegėjo. Varlės šmakšt ir dingo po lapais.
Šilta vasaros diena. Palijo. Netrukus vėl saulutė nušvito. Kitoje dangaus pusėje pasirodė laumės juosta. Visi sustojo pasigėrėti.
Iš tuopos iškrito genelis. Jis susimušė kojytę. Vaikai patepė jodu. Ir genelis pasveiko.
Ant delno guli duonelė. Tėvelis riekė duoną. Skanu duona su pienu. Skanu blynai su uogom.
Išaušo rytas. Patekėjo saulė. Pabudo pelytė. Laikas į darbelį. Ji susirado adatą. Pasisiuvo sijonėlį.
Pas dėdę
Mano dėdė gyvena kaime. Jis turi karvutę Margę. Ji duoda skanaus pienelio. Arkliukas Bėris vežimą traukia, laukus aria. Iš avytės vilnų teta mezga kojines. Šunelis Kudlius saugo namus. Dėdė gyvulius rūpestingai prižiūri.
Laputės nelaimė
Žmonės dirbo laukuose. Lankoje dūlinėjo lapė. Prie kupetos ji rado pieno puodynę. O čia pienelis kvepia. Pieną smaližė išlakė. Bet galvos ištraukti iš puodynės negalėjo. Pamatė žmonės ją ir užsiundė šunimis.
Ruduo
Pabudo margas paukštis. Plastelėjo iš beržo. Nuskrido pietų pusėn.Ten saulutė aukščiau pakyla.
Pliuška marių banga. Šiurena nendrėse tykus vėjas. Šiandien toks gražus rudens rytas. Galėtum pagalvoti vasarą esant. Jeigu ne tie geltoni beržų ir klevų lapai...
Rudens rytas
Pabudo margas paukštis. Plastelėjo iš beržo. Nuskrido pietų pusėn.Ten saulutė aukščiau pakyla.
Pliuška marių banga. Šiurena nendrėse tykus vėjas. Šiandien toks gražus rudens rytas. Galėtum pagalvoti vasarą esant. Jeigu ne tie geltoni beržų ir klevų lapai...
Varlės
Varlės nuo senų laikų gyvena pasaulyje. Vienos - sausumoje, kitos- vandenyje. Jos būna didelės, būna ir mažos. Vienos plaukioja vandenyje, kitos net skraidyti moka. Pavasarį aidi varlių choras. Tai pranašauja gerą ir šiltą vasarą
Eglaitė
Palaukėje augo eglaitė. Jos viršūnėje suposi maži kankorėžiukai. Vienas tik šlept ir nukrito.
Visą žiemą kankorėžiukas šalo. Pavasarį lietus palaistė žemelę. Sušlapo ir kankorėžio švarkelis. Netrukus išdygo maža eglaitė.
Vaišės
Miško gyventojai dažnai eina į svečius pas pelytes. Jos gyvena urvelyje, po ąžuolo šaknimis. Pelytės kepa pyragą ir verda skanią arbatą. Kartais vaišės vyksta pievutėje tarp žolių. Visi svečiai geria arbatą raiko pyragą. Vakarop dėkoja pelėms ir palinki labos nakties.
Draugystė
Miške gyveno ruda voverytė. Jos ausytės smailos, uodegytė pūsta. Seno ąžuolo drevėje ji riešutus krimto. Kartą voverytė susirgo. Ją lankė zylutė, genys, kiškis, laukinė žąselė ir varlytė. Ačiū jiems už draugiškumą.
Žiemos ramybė
Prieš žiemos šventes snigo savaitę.Laukuose balta, miške tylu. Paukšteliai kiūto lizduose. Voverytė uždarė drevės duris. Meškučiai ir barsukai nugrimzdo į žiemos miegą. Šis metų laikas labai gražus.
Pavasarėjant
Balandžio mėnesį iš savo požemių išropoja skruzdėlytės. Išlenda driežiukai ir gyvatės. Saulėje sumirga drugelių sparniukai.
Miškai pasipuošia žibučių ir plukių žiedais.
Kartais balandis dar sniegu pasišvaisto. Tačiau trumpam. Visa gyvybė pavasario grožiu džiaugiasi.
Ugdomojo proceso metu skiriamos atostogos
Jei sudomintų straipsnis tiesiog spustelkite pabrauktus žodelius
http://www.mususeima.lt/
Gerb. Tėveliai,
Galbūt suradę laisvą minutėlę sau rasite ką nors naudinga...
Kad visiems būtų gera
Sugrįžkime mintimis į savo vaikystę...
Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai:
stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk dantis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsiprašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesuprakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi per mažas, duok aš padarysiu, tu jau didelis, eik miegoti, kelkis, pavėluosi, aš užsiėmęs, eik žaisti vienas, apsirenk, nestovėk saulėje, eik į saulę, nekalbėk pilna burna.
Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai:
myliu tave, tu toks gražus, kaip gerai, kad tave turiu, pasikalbėkime truputį, pabūkime kartu, kaip jautiesi, ar tau liūdna, gal bijai, kodėl gi šito nenori, tu toks mielas, tu toks švelnus, papasakok man, ką tu išgyvenai, ar tu laimingas, man patinka kai juokiesi, verk, jei nori, tau kažkas nepasisekė, kas tave nuskriaudė, kas tave taip supykdė, papasakok man viską, jei nori, pasitikiu tavimi, tu man patinki, ar aš tau patinku, kada tau nepatinku, klausau tavęs, žinau, kad mane myli, ką apie tai manai, man patinka būti su tavimi, noriu su tavimi pakalbėti, noriu išklausyti tave, pasakyk, kada jautiesi nelaimingas, man patinki toks, koks esi, mums gera būti kartu, pasakyk, jei suklydau.
Šalia mūsų yra daug žmonių, vis dar laukiančių žodžių, kuriuos norėjo išgirsti vaikystėje, bet neišgirdo.
IŠTARKIME JUOS!
Nepašykštėkim viens kitam Gerumo žodžių – pačios brangiausios širdžiai dovanos.
